pergalvis

3 pergal̃vis, -ė smob. (2), pergalvỹs, -ė̃ (3^b) NdŽ 1. K kietasprandis, užsispyrėlis. 2. savavaliautojas: Kas daro tą, kas yra užginta, tas pargal̃vis J. 3. išdykėlis, nenaudėlis: Tokį par̃galvį nė išleisti nėkur negal: jug būs nusisukęs kur sprandą Slnt. Aš, kai augau, buvau pargalvỹs Prk. Kam aš tokius par̃galvius vaikus dar auginau! Sg. Ką tu dabar sugalvojai, pergalvy! Su suskiais nori susidėti I.Simon. Vaikeli, vaikeli, koks tu būsi, kada paaugsi! Nenorėčiau, kad mano akys matytų tokį pergalvį I.Simon. Ėmė samdyti šiokius tokius pargalvius, šaldras, piktadėjus, parkrikštus S.Dauk. 4. kvailys: Iš ano nekoks žmogus, atrodo tikras pargalvỹs (bėga, dirba, it proto netekęs) Plt. Tikt pergalviai tegal visam tikėti prš. 5. gudrus, galvotas žmogus: Tavo šogeris didelis pargalvỹs: veizėk – būs kokią mašiną ir pasidirbęs Šv. Pargalvỹs vaikas Vvr.